Nors Chaga (Inonotus obliquus) jau šimtmečius žinoma liaudies medicinoje, jos naudojimas šiuolaikinėje fitoterapijoje turi būti pagrįstas patikimais moksliniais įrodymais. Taigi, ką mes iš tikrųjų šiandien žinome apie jos poveikį? Štai pagrindinių 2021 m. Szychowskio apžvalgos iš Journal of Traditional and Complementary Medicine santrauka.
Tradicija prieš mokslą – kodėl tirti Chagą?
Chaga jau seniai naudojama Rusijoje, Kinijoje ir Korėjoje kaip priemonė sveikatai ir gyvybingumui palaikyti. Tačiau XXI amžiuje jos taikymas turi būti patvirtintas remiantis įrodymais grįsta medicina (EBM). Straipsnyje, paskelbtame Journal of Traditional and Complementary Medicine, mokslininkai analizavo tiek in vitro, tiek in vivo tyrimų duomenis, siekdami įvertinti, ar Chagos savybės yra moksliniu požiūriu pagrįstos.
Daugybės aktyvių junginių – ką Inonotus obliquus turi?
Publikacijoje pabrėžta, kad Chagos biologinė veikla daugiausia priklauso nuo:
- β-glukanai – imunomoduliuojantys polisacharidai,
- Triterpenai ir terpenoidų dariniai,
- Fenoliai ir melaninas – stiprūs antioksidantai,
- Steroliai ir ergosterolis – su priešuždegiminiu ir hormoniniu aktyvumu,
- Fermentai (pvz., superoksido dismutazė – SOD), kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus.
Autoriai pažymėjo, kad šių junginių veiksmingumas labai priklauso nuo naudojamo ekstrakcijos metodo – buvo rasti reikšmingi skirtumai tarp vandens, alkoholio ir ultragarso pagrindu pagamintų ekstraktų.
Taip pat skaitykite: Klaidos vartojant funkcinius grybus – kaip jų išvengti
Priešvėžiniai poveikiai – ką rodo in vitro ir in vivo tyrimai?
Pasak Szychowskio ir kolegų, Chaga parodė gebėjimą slopinti įvairių vėžio ląstelių linijų, įskaitant plaučių, kepenų, gaubtinės žarnos, krūties, kiaušidžių vėžius ir gliomas, augimą. Veikimo mechanizmai apima:
- Apoptozės indukcija – programuota vėžio ląstelių mirtis,
- Ląstelių migracijos ir invazijos slopinimas,
- Padidėjęs oksidacinis stresas vėžio ląstelėse – selektyviai padidinant ROS lygį.
Ypač perspektyvūs buvo rezultatai, susiję su Chaga, derinama su tiekimo sistemomis, tokiomis kaip nanodalelės, kurios sustiprino citotoksinį poveikį vėžio ląstelėms.
Imunomoduliacija ir priešuždegiminis aktyvumas – adaptogeninės savybės
Apžvalga taip pat pabrėžė Chagos svarbų poveikį imuninei sistemai. Stebėti poveikiai apėmė:
- Prouždegiminių citokinų sumažinimas (IL-6, IL-1β, TNF-α),
- Sustiprinta makrofagų ir NK ląstelių veikla,
- Įtaka NF-κB ir MAPK signalinių kelių, kurie yra svarbūs uždegiminiams ir autoimuniniams procesams.
Gyvūnų modeliuose šis beržų parazitas parodė apsauginius poveikius uždegiminės žarnyno ligos metu.
Chagos poveikis gliukozės-riebalų apykaitai ir 2 tipo diabetui
Gyvūnų tyrimai (įskaitant diabetinių žiurkių modelius) pranešė apie:
- Pagerėjimas insulino atsparumo per PPARγ receptorių aktyvavimą,
- Sumažėjęs gliukozės ir trigliceridų kiekis kraujyje,
- Palaikymas kasos salelių β-ląstelių regeneracijai.
Šie rezultatai rodo, kad Chaga gali būti perspektyvus kandidatas klinikiniams tyrimams kaip medžiagų apykaitos palaikymo agentas, ypač priešdiabetinėse ir insulinui atspariose būklėse.
Išvados – ką šiuo metu mokslas sako apie Chagą?
Autoriai padarė išvadą, kad Chaga pasižymi plačiu biologinės veiklos spektru. Nors dauguma tyrimų atlikti su ląstelių kultūromis ir gyvūnais, surinkti duomenys suteikia tvirtą pagrindą:
- Pripažįstant Chagą kaip potencialų funkcionalų maistą,
- Pradedami klinikiniai tyrimai pagal EBM principus.
Vis dar reikalingi kontroliuojami žmogaus tyrimai, tačiau esami eksperimentiniai duomenys yra gausūs ir perspektyvūs.
Skaitykite taip pat: Ollywell – kokybė, kuria galite pasitikėti
Mokslinis šaltinis:
Szychowski K.A., Foks H., Szechyńska-Hebda M., Szychowski K. (2021).
Inonotus obliquus – nuo liaudies medicinos iki klinikinio panaudojimo.
Tradicinės ir papildomosios medicinos žurnalas, 11(3), 293–302.
